- varduvės
- vardùvės sf. pl. (2) Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Čk, LKT382(Lp), JnšM, Žeml, Gd; M nj.žr. vardinės: Rytoj Jono vardùvės – reikia vainikuot Sv. Abu su pačia išėjo pas kaimynus vardùvių švęst Krs. Trys mergės ejusios ar iš kokio vakarelio, ar iš vardùvių Sd. Nupirko vardùvėms auksinę plunksnelę Plng. Rašau, nes varduvės tamstos artinasi ir reikia juk išreikšti savo geriausius palinkėjimus Pč.
Dictionary of the Lithuanian Language.